Mamyte, mamyte, aš tave myliu...

Kai vaikas lanko darželį, keletas švenčių metuose garantuotos. Paprastai tose šventėse mamytės vis pasitrina akis, kad džiaugsmo ašaros nepradėtų tekėti upeliais, vaikai sako pačius gražiausius eilėraščius, dainuoja gražiausias dainas, tėveliai fotografuoja ir filmuoja. 

Šiandien buvau mamyčių šventėje Emilio darželyje. Puikiausias jausmas. O vaikučiai taip pasikeitę po kalėdinės šventės: visi gražiai stovėjo išsirikiavę, ne tik kad neverkė ir nebėgo prie mamyčių, bet ir šypsojosi, o po to įsilinksmino ir pradėto dūkti. Traukė dainas visa gerkle, o kai dainavo "mamyte, mamyte aš myliu tave", visų mamyčių akyse sublizgo ašaros. Visada labai jaudinuosi prieš tokias šventes, ar vaikas norės dainuoti su kitais, ar šoks, ar neverks. Ši šventė buvo labai graži ir labai linksma, nes Emilis ne tik dainavo, šoko, bet ir mane linksmino:)

Teliapėlis ir Lestiapalėlis

Mūsų Emilis kalba kaip paukščiukas. Kai buvo mažytis, tai išleidžiami garseliai buvo visiškai panašūs į paukščiuko cypsėjimą, dabar jau "gieda" ištisas giesmes.

Kai maudėsi vonioje ir žaidė su laistytuvu, Emilis man pasakė "Teliapėliui duosiu lestiapalėlį". Aš aišku supratau, kad jis duos Kristupėliui laistytuvėlį. 

Beveik visada suprantu, ką jis sako, o jei nesuprantu, jis man paaiškina: 

_ Mama, nupilksi valiatuta?

_ O kas tai yra "valiatutas"?, klausiu aš.

_ Leikia minti".

_ Aa, tai dviratuką? Bet tu turi vieną dviratuką.

_ Tik diu nupilksi il viskas, delai? palduotuvej, plie namu.

Kaip mes valome dantukus

Kiekvienas vakaras šeimoje turinčioje vaikų turbūt atrodo labai panašiai. Kai tik pasakai vaikui, kad eitų valytis dantis, jis iš karto pasijaučia labai labai alkanas, o kai leidi jam užkąsti, tada ir troškulys užpuola. Tada dar reikėtų užkąsti ir tai tęsiasi tol, kol mamai išsenka kantrybė ir nenuvaro valytis dantų. Taip nutinka KIEKVIENĄ vakarą:)

Kai valydavom Matui dantis, liepdavome sakyti "iiii", tada išvalydavome dantukus iš priekio, o po to "aaaa", kad išvalyti ir iš vidaus. Emilis stebėdavo. Kai įdavėme Emiliui dantų šepetuką į rankas ir leidome jam pačiam "padėti" mums valyti jo dantukus, jis atsistodavo prieš veidrodį, pasakydavo "iii aaaa", tada nuvalgydavo dantų pastą nuo šepetėlio ir viskas, darbas atliktas.

Kamuoliukas nosyje

Viską jau kaip ir pasakiau pavadindama šį įrašą. Su Matuku mes turejome kitą istoriją - "pieštukas ausyje". 

Šiandien vėl visi lėkėme į Santariškes, gerai, kad jos taip arti. Šį kartą mūsų mažiukas įsikišo į nosytė mažą kamuoliuką. Laimei kamuoliukas buvo ne toks mažas, kad pavojingai nukeliautų gilyn, bet patys jo nesugebėjome ištraukti. Emilis buvo labai liūdnas ir vis kartojo, kad "bus baisiu". Bet kai išėjome iš gydytojos, pasakė, kad "nebuvo baisiu". Tada pakartojome pamoką "negalima kištį daiktų į nosytę, burnytę, ausytes, akytes". Gerai ta laiminga pabaiga.

Mato istorija

Nors šis puslapis skirtas mažiausiam mūsų šeimos nariui, bet negaliu nepapasakoti vyresniojo brolio pamąstymų. Šis pokalbis su Matuku įvyko prieš pusantrų metų ir aš pradėjau baimintis, kad tuoj viską pamiršiu.

Mūsų pokalbis vyko automobilyje. Matas paklausė manęs: "Mamyte, kas pirma nutinka - žmonės susituokia ar nusiperka mašiną?". Na daug negalvodama atsakiau, kad daro taip, kaip jiems patogiau. Tuomet Matas samprotavo: "Aš pirma nusipirksiu mašiną. Tu įsivaizduok, mes susituokiam su žmona, iš ryto nubundam ir namie nėra valgyti, nes gi mes tik ką susituokėm. Tuomet reikėtų važiuoti į parduotuvę. O tu žinai, mama, jei tik tada pirktume mašiną, kiek laiko užtruktų išsiaiškinti visus mygtukus mašinoje. O mes gi norėtume valgyti..." Kai pagalvoji, kaip viskas paprasta:))))