Penkherrri

Tiek mėnesių džiaugiamės mažuoju šeimos nariu. Ir taip taria raides Emiliukas. Mokomės ne tik "r", bet ir "k". Tiesa su "k" yra sunkiau. Ją Emiliukas sako tik labai prašomas ir giliai iš gerklės. Įprastinėje kalboje vis dar "Tu tu", "ta?" ir "todel?". 

Pasak gydytojos sesutės Dovio figūra ideali - 8,2 kg ir 70 cm. Doviuko penkto mėnesio atradimas - kojytės. Vieną dieną sučiupo jas ir dabar nebepaleidžia. Į burnytę dar neįsikiša, bet linguotis į šonus suėmus už kojyčių labai smagu. Nuo pilvuko apsiverčia ant nugaros, taigi taip per kelias sekundes pavyksta išvengti nemėgstamo gulėjimo ant pilvo. Vartosi ant šonų ir pasiima žaisliukus, kuriuos randa pasisukęs. Žaisliukus kiša į burnytę, ima iš vienos rankytės į kitą, mėto ir vėl pasiima. Prieš miegelį dainuoja dainas. Dainos yra labiau panašios į stenėjimą - kas sakė, kad užmigti lengva. Ir kaip viena draugė pasakė - verkia inteligentiškai - kas keletą sekundžių gailiai suinkščia arba sucypia. Dažniausiai tai vyksta, kai nori miegelio arba reikia rengtis.

Maudyniukai

Viena gera teta pasakė apie smagų dalykėlį - maudymosi ratą leliukams. Kita gera teta tokį ratą mums davė paplaukioti. Dėka dviejų gerų tetų Doviuko maudyniukai tapo linksmi ir atsipalaidavę bangavimai.

Doviukas ne iš karto susidraugavo su ratu. Iš pradžių rate pabūdavo keletą minučių, o po to plaukiodavo ant mamos ar tėčio rankų. O dabar dėka rato maudynės ilgėja, mamos ir tėčio nugaros ne tokios ištvermingos. O dar Dovyčio laukia trečios geros tetos padovanoti vonios lipdukai - spalvotos mašinytės, kelias ir šviesoforas. Lipdukai klijuojasi prie vonios ar plytelių, iš jų galima susidėlioti kelią, ant jo mašinėles. Vyresnieji broliai išbandė ir dabar juos sunku išprašyti iš vonios. Ačiū geroms tetoms. Ir visiems tiems, kurie prigalvoja tiek daug smagių dalykų mažiems.

Keturi Dovio mėnesiai

Keturrrrrri! Taip jau sako mūsų Emiliukas, kai paklausiame, kiek jam metų. Mokomės raidę "r":) Su keturiais Doviuko mėnesiais į mūsų kiemą atėjo žiema, tikra, balta, su vėju ir pustomu sniegu. Ir tai uždarė mus namuose:)

Doviukas jau didelis vyras. Gulėti jam nebeįdomu, bet kokioje padėtyje kelia galvą ir kojas, bandydamas atsisėsti. Ir kaip čia taip sugalvota, kad visi vaikiukai nori sėstis anksčiau, nei iš tiesų pajėgūs tai padaryti. Dovytis viską kiša į burnytę ir čia dažniausiai gelbsti visada po ranka esanti ranka:) Vaikiukas daug šypsosi ir juokiasi garsu, kai guli ant pilvuko bando šliaužti atbulai, iškeldamas užpakaliuką, o po to ištiesdamas kojytes. Auga mūsų mylimiukas, tikras žmogutis darosi:)