Visko tiek daug...
Nuo paskutinio įrašo atrodo praėjo ne tiek daug laiko, bet tiek visko daug nutiko. Londonas, antrasis mažiausiojo gimtadienis, lopšelis, Venspilis, naktinis plaukimas baidarėmis, nauja mokykla. Kaip gera, kad viskas jau sustojo į savas vėžias, o prisiminimų daug ir labai smagių:)
Vasaros pradžioje prisiminėm savo geriausius draugus ir susiruošėm į Londoną. Senokai buvome, taigi aplankėme dar kartą įdomiausius muziejus, Matas su Emiliu visai kitomis akimis apžiūrinėjo mokslo, gamtos muziejų eksponatus. Vieną dieną pasilinksminome ir prisivaikštinėjome po Londono centrą su mylimiausia "sese" Vika, kuri šiuo metu gyvena netoli Londono ir jau kalba lietuviškai su akcentu:) Ir dar pasibuvome su draugais londoniečiais, apžiūrėjom jų skanią kavinę ir jaukų knygyną, paplepėjom, išsikepėm kinietiškų sparnų ir šokoladinį pyragą. Ech... pakvipo sena gera draugyste:)
O rugpjūčio pradžioje sukvietėme visus savo draugus į trigubą gimtadienį. Mūsų tėtis buvo likęs be žvagučių užpūtimo ant torto, o mano ir Doviuko gimtadieniai šalia. Taigi nuostabiai šiltą dieną visi išsitiesėme prie ežero Trakuose ir praplepėjome gimtadienius. Kadangi įsitaisėme pavėsyje tolėliau nuo ežero, mano įžvalgi draugė pripūtė mažą baseiniuką, kibiriukais prinešėm vandens ir patys mažiausieji turškėsi saugiai šalia mamų. Puikiai sugalvota!
Po to į Venspilį. Ir nors jau daugelis lietuvių atrado šį stebuklingą kraštą, mes nenusivylėme ir pasižadėjome grįžti ilgesniam laikui. Nes dar tiek dalykų nematyta, tiek žaidimų aikštelių nepračiuožta. Miegojome kempinge. Kopose pametėme savo mažiausią vaiką... Na taip nutiko, kad kopose žaisdami vaikai liepė mažiausiam perlipti mažą kalnelį ir jis atsidurs pas mamą, ir po to nepažiūrėjo, kad tas perlipo ne tą kalnelį. Rezultate gera lietuviškai kalbanti močiutė (dauguma ten lietuvių) sudrumstė mūsų tylų knygų skaitymą kopose klausimu: "Ar ne jūsų ši mergaitė?". Mergaitė stovi be triusikėlių su aiškiu vyriškumo įrodymu... Ir baisu pasidarė, kad vaiką pametėm, ir truputį juokinga, kad grąžino "mergaitę":)
Nepraėjus nė mėnesiui nutiko dar vienas geras dalykas. Draugai pakvietė pasiplaukioti su baidarėmis Nerimi naktį. Dar pagavome šiltą vakarą ir dvi gausios šeimynos susėdome į baidares ties Verkių malūnu. Aš plaukiau su Matu, tėtis su mažiukais. Dovis pusiaukelėje užmigo, Emiliukas snaudė, o mes su Matu plepėjome ir stebėjome tiltų apačias. Kelionė baigėsi ties baltu tiltu. Ramus ramus tas naktinis Vilnius...
O be visų atostogų linksmybių prasidėjo du svarbūs etapai. Doviukas išėjo į darželį, o Matas į naują mokyklą. Bet tam skirsiu kitą savo įrašą:)
