Draugai

Draugai yra gerai... Galima juos prisitraukus stipriai pabučiuoti, pasidalinti su jais rūbais ar žaislais, nueiti kartu į muzikos pamokas ar baseiną.

Šiuo metu Emilio du beveik bendraamžiai draugai - Kristupas (kairėje) ir Sofija (dešinėje). Jau dabar pamatę vienas kitą šypsosi (kartais verkia:), bet kaip bus smagu kai galės vienoje smėlio dežėje pilis statyti. O ir mamoms ramiau kai yra su kuo apie "pampersus", tyreles ar auklėjimą padiskutuoti. Be šių draugų yra dar keletas mamų pilveliuose, kurių labai laukiam. Užderėjo šiemet:)

"Aksesoriai"

Moterys mėgsta puoštis, ypač moterys:) Turime tiek niekučių, kad vos telpa į tam skirtą lentynėlę. Bet aš turiu dar vieną ypatingą papuošalą, jo nelaikau lentynėlėje, jis pats brangiausias.

Kai nešuosi Emiliuką, jaučiuosi labai pasipuošusi. Jis sėdi man ant klubo, o aš vietoj rankinės turiu gražų "žaislinį" vaiką. Senelis iki šiol visiems pasakoja, kaip kelionės Lenkijoje metu prie jo, laikančio Emiliuką, ėjo žmonės ir kalbino mažylį lenkiškai

.

Broliai

Kas gali būti geriau už septintą valandą vakaro?

Daugiausiai Emilis krykštauja ir džiūgauja kai vakare grįžta tėtis su broliu. Reikia ir vienam pasišypsoti, ir su kitu pašūkauti. Nuo septintos valandos vakaro namai pilni džiaugsmingų garsų. Koks geras dalykas tas brolis, palinksmina ir pažaidžia kartu.

Šypsenos

Po Emilio gimimo tapau linksmesniu žmogumi, na šypsausi tai tikrai nepalyginamai daugiau nei anksčiau.

Emilis šypsosi visiems: kai nubunda šypsosi mano veidui, kai grįžta iš darbo tėtis, o Matas iš darželio, šypsosi net su pasikrykštavimu, šypsosi kai pakuteni ar paglostai. Negali nesišypsoti kai tau per dieną milijoną kartų nusišypso bedantė maža burnytė.

Pelėdžiukas

Du pelėdžiukai ūkia: Ū,
Mums naktį drevėje baugu...

Šiandien Emiliui "ūkimo" diena. Atrado vaikinas kaip smagu sudėti ratuku lūpas ir tarti ūūūūū. Visą dieną nešiojausi mažą pelėdžiuką.

Emilis ir jūra.

Man labai patinka vanduo, šiltas ir ramus. Dažnai sapnuoju kaip neriu į vandenį, taip lengva ir gera, taip atpalaiduojančiai ramu. Įneriu ir vėl plaukiu paviršiumi, darau tai visą sapną ir nepavargstu (nors jei atvirai, realybėje galėčiau nuplaukti tik kelis metrus). Turbūt tas jausmas grįžta iš prisiminimų, iš gero gyvenimo mamos pilve.

Mūsų lialiai manau taip pat prisimena ramų ir šiltą teliuškavimą mamos pilvelyje. Turbūt dėl to jie paprastai mėgsta plaukioti. O čia jau rimta užduotis tėvams. Vieni skaito daug literatūros apie vaiko vystymąsi ir lavinimą, kiti lanko specialius kursus, treti skaito "supermamas" ar renkasi į "mamyčių susibūrimus". Mes su tėčiu esame tie antrieji, papildyti patirtimi, įgyta auginant pirmagimį Matą.

Emilio jūra - pilnai vandens pripilta vonia ir baseinas kartą per savaitę. Čia Emilis daro įvairius pratimus: plaukia ant pilvo ir nugaros, atsispiria kojomis į sienelę, linguoja į šonus, bando eiti ir pan. Man atrodo tai svarbu mano vaikeliui, todėl visai nejaučiu nugaros skausmo tampydama jį pirmyn ir atgal po netikėtai smarkiai išdidėjusį "mamos pilvelį".

Kirpčiukai

Pas mamą radau savo mažos nuotraukas. Kelių mėnesių pyplė buvau su tamsia garbanotų plaukų kupeta ant galvos. Visai kaip Emilis.

Emilis šiandien jau antrą kartą nuo gimimo apsilankė mamos "kirpykloje". Kai Emiliui buvo pora mėnesių jo nagų žirklutėmis nukirpau kirpčiukų galiukus, kurie jau lindo į akytes. Šiandienos kirpimas buvo daug sudėtingesnis. Pirma, Emilis nebe taip ramiai laiko galvytę, kad būtų galima ekspermentuoti neprofesionalo rankomis. Antra, kirpčiukų dabar yra gerokai daugiau. Rezultato vis dėlto pavyko pasiekti:)