penktadienis, sausio 19, 2007

Kelionė į Londoną

Šiais metais nusprendėme Kalėdas ir Naujųjų sutikimą praleisti Londone, pas draugus. Vaikštinėjome po parkus, muziejus, stebėjome fejerverkus Naujųjų naktį. Manau, kad kelionės lavina vaikus. Gal jie nieko ir neatsimena, arba atsimena tik iš nuotraukų, tačiau aplinkos pokytis mano manymu juos tobulina. Su Matu iš kelionių anksčiau parsivešdavome ką nors naujo, pavyzdžiui puikiai tariamą "r" raidę, ištartą pamačius kupranugarius. Dabar atėjo eilė mažajam Emiliui.


Emilis pirmą kartą skrido lėktuvu. Ir jam nepatiko. Tiek kylant, tiek leidžiantis mažylis buvo labai nelaimingas. Tačiau Londone elgėsi labai gražiai. Visos kelionės metu sakiau, Emiliuk, arba išaugink dantį, arba pradėk sakyti "mama", "tete" ir pan. Bet nieko... Kai grįžome, pastebėjome koks Emilis pasikeitęs, koks jis suaugęs, kaip laisvai vaikšto įsikibęs. Pirmą dieną tėvelis grįžo iš darbo, o Emilis priebalses jam taria pirštukus į burną susikišęs. Tėtis sako, Emiliukai, reikia su liežuviu, o ne pirštų pagalba priebalses tarti. Kitą vakarą Emilis tėvelį pasitiko čiauškėdamas: tete, baba, diadia. Matai, sako tėtis, suprato:)













Komentarų nėra: