Virė virė košę

Mano vargelis, kai viena ranka gaminu maistą, nes kita reikia prilaikyti ant klubo sėdintį Emilį (jam gi reikia viską matyti) jau duoda vaisių.

Išgirdau, kad virtuvėje vyksta kažkas neįprasto. Atėjusi pamačiau, kaip mūsų mažylis pasiėmė lazanijos lakštinius, laužia juos per pusę ir deda į stiklinį indą. Lygiai taip pat prieš kelias dienas dariau aš. Šis patiekalas Emiliui labai patiko:)

Mažasis technikas

Kad suaugę turi skirtingus pomėgius ir charakterio savybes mums atrodo normalu. O kai pastebime tokius skirtumus vaikuose, labai stebimės. Mums dažnai atrodo, kad jei jau "nulipdėme" vaiko galvytę, rankytes, kojytes ir pilvuką, tai ir būdą galime sukonstruoti. Manau galime ir turime įskiepyti vaikams teisingas vertybes, elgesio normas ir požiūrį. O jau tai, ar dailininkas, ar matematikas bus užaugęs mūsų mažylis, turėtų nuspręsti jis pats.

Emiliukui labai įdomūs visi su technika susiiję dalykai. Kai tėtis atidaro kompiuterio dėžę, Emilis stovi atkišęs į priekį savo galvytę, kad tik kuo daugiau matytų (tiesa, dėl tokio pomėgio ištempti į priekį galvytę kaip žąsiukui, tėtis jį praminė Gūsiumi). O kai tėvelis remontuoja savo mašinytes, Emilis prisistato ir bando "padėti".

Pamiršti dalykai

Žiūriu į vyresnį savo sūnų ir sunku suvokti, kad jis jau toks didelis. Kad jau skaito, rašo ir filosofuoja. Kad visus rūbus išaugo per porą mėnesių. Pažiūriu į mažus jo batukus ir sunku patikėti, kad jis buvo toks mažiukas. O pažiūrėjus į mėnesio lialiukus atrodo, kad nė vienas mano vaikas toks mažas nebuvo:) Viskas taip greitai pasimiršta, nes dabar atrodo, kad visada taip ir buvo.

Pamiršau parašyti ir apie kai kuriuos Emilio pasiekimus, nes jie jau atrodo tokie natūralūs. Dar prieš pirmąjį gimtadienį Emiliukas pradėjo sakyti raidę "rrrrrr". Iš pradžių šiaip sau, o po to važinėdamas su mažyte mašinyte. Išmoko užlipti ant sofos, kėdės. Jau išsirinko pirmąjį savo žaislą. Kai ėjome pro žaislų parduotuvę, įbėgo į vidų ir pasiėmė stumiamą už lazdelės zuikį (mums su vyru tas zuikis atrodo truputį išprotėjęs, tokiomis didelėmis akimis, bet tokį pat zuikį kažkada mylėjo ir Matas). Padėjau zuikį į vietą prie mums labiau patrauklių stumiamų ančiukų ir ėjome tolyn. Bet Emilis vis grįždavo prie zuikio ir pasiėmęs stumdydavo. Negalėjau nenupirkti vaikui pirmojo išsirinkto žaislo:)

Emiliukas auga

Vasara labai geras metas, daug laiko praleidžiame lauke, savaitgaliais vis kur nors keliaujame. Tik va bėda, visai nelieka laiko pasėdėti prie kompiuterio:)

Emilis jau labai paaugo. Pradėjo vaikščioti metų ir vieno mėnesio. Dabar jau bando bėgioti, kai sakai "sugausiu". Jau buvo pirmą kartą kirpykloje ir šiek tiek patrumpino savo plaukučius, kurie jau vėl beveik ataugo. Mokosi pats valgyti, ir vaizdas po pietų būna labai "košėtas":) Pradėjo kalbėti ir kalba labai daug, ne tiek daug kaip brolis, bet bando neatsilikti. Tiesa mums suprantamų žodžių ne tiek ir daug. Matą vadina Natia, niam niam reiškia gerti ir valgyti, sako tete, o kartais tetis, sako ačiū, t.y. ate, ir pradėjo sakyti mama, bet labai neseniai ir labai ne pagal paskirtį:) Be to duoda bučkius, kai tėtis grįžęs iš darbo paprašo, o aš prašau visą dieną ir negaunu:( Turi keturiolika dantų ir mėgsta kandžioti kitų nuogas kojas ir rankas. Turim namie šuniuką:) Ir šiaip jau darosi visas žmogiukas, toks linksmas, mielas ir švelnus.