Prisimenu vaikystėje turėjau tokį geltoną pliušinį zuikį. Jį man padovanojo geriausia draugė. Jis buvo mano mylimiausias žaislas.
Emilis turi geriausią draugę. Jos vardas meška. Kartais dar vadinama "pupa", nes prieš miegą ją apsikabinęs dainuoja "aa pupa". Šita meška priklausė Matui. Kalėdų rytą, atostogaujant Tunise, mūsų Matas rado pliušinę meškutę ant savo kėdutės restorane. Buvo labai miela ir smagu. Matas mylėjo mešką, bet Emilis su ja tiesiog nesiskiria. Užmigti reikia būtinai su meška, kai užsigauna pirma susiranda meškutę, o tik paskui mamą, kai einame į lauką reikia pasiimti ir draugę. Meška keliauja su mumis, atostogauja, eina valgyti ir žaisti. Čia tai tikra draugystė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą