Matas sako, kad Dovio vardo reikšmė turėtų būti graužikas. Jis viską kiša į burnytę. Sėdžiu prie stalo pasisodinusi mažylį ant kelių, jis čiumpa staltiesę ir kiša ją į burnytę. Atėmiau staltiesę ir pasukau jį į kitą pusę. Tuomet Dovis pasilenkė prie kėdės ir graužė kėdę. Visas žvitrių akių darbas dabar surasti, ką būtų galima pagraužti. Paieškos kiek lengvesnės dėl aktyvesnio judėjimo. Dabar Dovis lengvai apsiverčia ant pilvo, o tuomet stumiasi kojytėmis ir rankytėmis, sukasi aplinkui arba juda į priekį. Anksčiau nemėgęs gulėjimo ant pilvo, dabar vis ilgiau išguli, nes nebėra ant ko pykti, pats gi apsiverčia:) O kai neranda ką graužti, gulėdamas ant nugaros susikelia kojas ir nusičiupęs pagraužia kojų nykščius. Supykęs barasi "ba ba ba" ir labai mėgsta pūsti burnyte orą. Sakau, kad šitas vaikas žvakutę ant pirmo torto užpūsti mokės. Pradėjo ragauti obuolio ir banano. Kol kas puikiai tinka. Bulvė liko nesuprasta ir nepriimta, o štai grūdų košę Doviui valgyti sekasi beveik taip pat gerai, kaip obuolius ir bananus. Tik turime būtinai turėti po šaukštą ir aš, ir Dovytis. Štai tokį pelėdžiuką augina mūsų meilė:)
2 komentarai:
Koks Doviukas užaugęs! Su mano taip mėgstamu pelėdos paveikslėliu ant marškinėlių. Smagu skaityti, kaip lekia laikas ir mėnesiukai. Gal kadu į svečius? Ai, jaučiu ir taip greitai susimatysime, neišvengiamai artėja šventiškai nusiteikęs kovo mėnuo:).
Jo, Emilis jau dabar sudarinėja svečių ir dovanų sąrašus:)
Rašyti komentarą