Ką gali aštuonių mėnesių vaikiukas
Doviukas per mėnesį nieko nepriaugo svorio, bet ūgio šiek tiek pasitempė. Dabar 73 cm. Be ropojimo mūsų vyrutis atsistojęs ir įsikibęs moka nužingsniuoti nuo vieno sofos galo į kitą. Labai nemėgsta svetimų žmonių, retai verkia, bet išmoko bartis: "adadada....". Labai ilgai ir graudžiai kartoja šiuos garsus, kai svečiuose dėdė neleidžia kapstinėti gėlyčių, kai tėvelis, o ne mamytė neša vakare migdyti vaiką. Šis leliuko amžius man toks nepaprastas. Vaikutis toks mažutis, toks pipiriukas, o jau tiek daug gali ir moka.
Aš Doviuką kartais pavadinu pigmėjumi. Su Matuku skaitėm knygutę, kaip Liolikas su Boliku Afrikoje aplankė mažiausių pasaulio žmonių pigmėjų gyvenvietę. Man labai įsiminė pasakojimas, kaip Liolikas su Boliku padovanojo pigmėjų vadui spurgą, įvyniotą į servetėlę. Pigmėjus išvyniojo spurgą, servetėlę suvalgė, o spurgą pasiliko vėliau suvalgyti. Mūsų mažas žmogutis elgiasi lygiai taip pat, o servetėlės - pats skaniausias dalykas.
Dar būtinai turiu papasakoti, kaip Doviukas man kelis kartus pasakė, kad turi prikrovęs į sauskelnes. Prieš miegelį Doviukui visada pakeičiu pampersą, nesvarbu ar dieną, ar vakare einam miegoti. Kelis kartus nutiko taip, kad Doviukas pradeda zyzti, aš duodu košę - jis valgo, bet zyzia, duodu gerti - jis geria, bet zyzia. Ir tada vaikiukas pradeda trinti kumšukais akis. Na va, tuomet sakau aš, vaikas miegelio nori, o aš nesuprantu. Ir mudu einam keisti sauskelnes. Paguldau Doviuką, o jis visas nušvinta, atidarau sauskelnes ir ten prikrauta. Va taip mažas mažas žmogeliukas sugeba susieti vieną veiksmą su kitu ir parodyti, kas iš tiesų jam nutiko:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą