Lenktyninkas Dovis, pirmųjų vasaros dienų svarbus įvykis
Mūsų vyresnieji berniukai nė vienas negalėjo dalyvauti kūdykių lenktynėse. Abu jau puikiai vaikščiojo, kai rengiamos šios linksmos mažųjų ropliukų lenktynės. O pagrindinė taisyklė dalyviams - nevaikščioti, o ropoti.
Labai apsidžiaugėme, kad mūsų mažasis Doviukas kaip tik tinkamo amžiaus ropinėti. Galvjojome, kuo viliosime mažylį prie finišo. Dieną prieš Doviukas nusičiupo mano raktus ir jam labai patiko. Taigi pasiruošėme raktus. Ir be abejo visa technika labai svarbi, taigi sugalvojau padėti įjungtą video kamerą, kuri turėjo nufilmuoti priropojantį mažylį ir jį sudominti. Artėjant lenktynėms Dovytis užmigo ir teko jį pažadinti. Vaikutis buvo labai ramus ir užsisvajojęs (žr. nuotrauką:). Kai atėjo lemiamas momentas, tėtis pasodino Dovį prie starto linijos, o aš pradėjau jį raginti ateiti prie manęs, stovinčios ties finišu. Doviukui vaizdas atrodė tiesiog juokingas - stovi mama, mojuoja raktais, skambina, rodo kamerą, šalia Emilis šaukia ir kviečia "Dovyti, Dovyti". Mūsų mažasis lenktyninkas ramiai ir labai plačiai besišypsodamas prasėdėjo visą lenktynių laiką prie starto linijos, taip ir nepajudėjo:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą