Seni geri dalykai naujai

Tie aštuoni mėnesiai su "nauju" vaiku taip greitai "prasisuko". Nuo mažyčio lialiaus be šypsenos ir juoko iki sąmoningo mažylio, kuris dar nemoka pasakyti ką galvoja, bet parodyti jau gali. Gali ne tik skirtingai verkti, kai skirtingi blogi dalykai nutinka. Gali nuropoti ir parodyti, ką reikėtų jam duoti, netgi gali priropoti, pasiprašyti ant rankų ir saldžiai pabučiavus (t.y. plačiai išsižiojus į mano lūpas) nuropoti tolyn. Pasikeitė daugelis dalykų per tuos aštuonis mėnesius.

Maudynės vonioje įgavo naują formą. Dabar Emilis maudosi su broliu. Sėdi vonioje kartu ir taškosi. Labai mėgsta dušą ir visai nepyksta, kai vanduo bėga nuo viršugalvio veidu žemyn.

Akrobatika pagal Emilį

Mūsų Matas labai judrus vaikas. Jis vis susižavi kokiomis nors sporto šakomis. Visai neseniai Matas sakydavo užaugęs būsiąs akrobatu:)

Emilis išrado naują akrobatikos rūšį - čiulptukinę. Jis moka be rankų čiulptuką iš neteisingos padėties burnoje apsukti 180 laipsnių. Taip pat moka įvairiais būdais sukišti čiulptuką į burną: viršutinę jo dalį, apatinę arba visą čiulptuką, kai išorėje lieka tik čiulptuko žiedelis. Tada Emilis atrodo kaip bulius. Čiulptukas yra puikus žaislas, visai nebūtina jį naudoti pagal paskirtį:)

Galima-negalima

Labiausiai norisi daryti tai, kas draudžiama. Pasipriešinimas taisyklėms, tradicijoms ir pamokymams sužiba visomis spalvomis paauglystėje. Bet jau mažas aštuonių mėnesių pyplys taip pat turi savo aiškią nuomonę ką ir kaip reikėtų daryti:)

Emilis žino žodį "negalima". Žino jį puikiai, kai ropoja link stiprintuvo, video grotuvo ir kitų įrenginių po televizoriumi. Išgirdęs iš mano lūpų žodį "negalima", jis prisėda, atsisuka ir nusišypso. Tada vėl keliasi į žygį. Aš atkakliai pakartoju tą reikalingą žodį, o jis atkakliai kartoja savo ritualą. Taip pamažu priartėja prie tikslo. Kartais nieko nedaro ir apsisukęs atropoja pas mane, kartais tiesia rankas išbandyti galybę mygtukų.

Emilis žino žodį "negalima", bet nesu tikra ar jo kalba šis žodis nereiškia kažką gerokai smagesnio:)

Didžių įvykių savaitgalis

Šį savaitgalį nutiko trys geri dalykai: lapkričio 4-ą Emiliui išdygo pirmas dantukas, tą pačią dieną gimė Emiliuko pusiau sesytė (mano sesers dukra) Lauryna (nuotr. kairėje), o lapkričio 5-tą gimė draugų dukra Emilija (nuotr. dešinėje).

Pagaliau sulaukėm pirmo dantuko. Kai gydytoja pažiūrėjo į burnytę, pasakė, kad dar visa eilė dantukų ruošiasi prasikalti. Ir tai jaučiasi... Emiliukas vis neranda sau vietos, susidomi kuo nors ir vėl blogai. Gelbsti tik dar vienas smagus dalykas, nutikęs šį savaitgalį: Emiliukas pradėjo laisvai ropinėti. Na man atsirado naujos veiklos - vaikščioti paskui ir žiūrėti, kad kur neužsigautų. Be to tenka pertvarkyti namus ir visas interjero detales, gulėjusias ant grindų, dabar keliu aukštyn. Kaip pasakė mažosios Emilijos mama - turime namie mažąjį dizainerį, kuris dabar reguliuoja kur ir kas turi stovėti:)