Naktiniai pasivaikščiojimai

Emilis labai solidarus. Jei kas nors iš šeimos narių serga virusinėmis ligomis, jis taip pat prisijungia. Pernai pavasarį Emilis sirgo tris kartus kas savaitę, su kiekvienu iš mūsų. Šį rudenį istorija kartojasi. Jau persirgo pats, tuomet brolis, o dabar vėl Emiliukas.

Šiąnakt Emiliukas atbėgo pas mus į lovą. Pajutau, kad vaikučiui kyla temperatūra. Sudaviau vaistukų, bet kol krito temperatūra, Emilis vis kalbino mane: "Noriu gerti. Dabar noriu į tualetą. Dar truputį noriu gerti" ir t.t. Kai galiausiai pajutau, kad temperatūra nukritusi, pasiūliau Emiliukui miegoti. Jis pagulėjo ir sako "einu pas brolį į lovą" ir išbėgo. Po kelių minučių jis jau stovėjo prie mano lovos ir klausė "kur yra atatelė". Na užsimiegojus sunku buvo suprasti, ko nori vaikutis. Sakau pagalvėlės, o jis "ne", sakau nesuprantu, o jis rodo į antklodę ir sako "atatelė". Supratau:) Nuėjome i kitą kambarį, paėmėme antklodėlę, Emilis atsigulė į brolio lovą prie krašto ir sako "Aš čia pagulėsiu ir pasaugosiu brolį". Pasakiau, kad nereikia brolio saugoti, reikia miegoti. Tuomet Emilis paklausė, ar durys tikrai užrakintos, nuraminau jį ir nuėjau į savo lovą miegoti. Bet po kelių minučių vėl išgirdau mažų kojyčių šlepsenimą ir po akimirkos Emilis jau prie mano lovos: "Įjunk man šviesą". Sakau, mažuti, dabar naktis, jei tau neramu, lipk į mano lovą ir miegok. "Gerai, o tu Pupa turi?", paklausė. Atsakiau, kad turiu. Emilis pasiėmė meškutę, atsigulė lovoje tarp tėvelių ir saldžiai išmiegojo iki ryto.

Ruošiamės Kalėdoms

Šiemet sugalvojome atnaujinti prieš du metus pasigamintų žaisliukų kolekciją. Minkėm tešlą, kočiojom, spaudėm formeles ir kepėm. Ir galiausiai dažėm.

Šiemet mūsų eglė atsinaujins. Sugalvojom, kad jau esame paaugę, mokam gražiai piešti ir galim pasigaminti naujų žaisliukų eglei. Emilis noriai dalyvavo procese, tiek žaisliukų gamyboje, tiek puošime. Dažė ne tik žaislus, bet ir brolį, ir save:)

Emilis lenktynininkas

Jau nepamenu ar rašiau šia tema. Bet jei ir kartosiuosi, tai tik dėl to, kad Emilis perėjo į kitą etapą. Emiliui jau galiu patikėti savo numylėtą automodeliuką ir leisti pasivažinėti tikra trasa.

Šiandien vyko Lietuvos RC automodelių čempionato pirmas etapas. Prieš važiuojant į varžybas Emiliui sakau, paimk kokį nors žaisliuką. Jis paėmė Stitchą, nes Stitchas dar nė karto nematė Emilio važiuojant. Labai kantriai Emilis ir Stitchas laukė, kol baigsis varžybos ir tuomet atėjo jų eilė. Emilis atsisėdo ant pakylos modeliuotojams, šalia pasidėjo draugą ir įsijautęs valdė trasa mano automodelį. Taip gražu žiūrėti, kai toks mažutis pypliukas ne tik pataiko į trasą, bet ir dar vieną kitą kartą pataiko į teisingą trajektoriją. O jei automodelis iššoka į priešpriešinę juostą, suvokia, kad reikia kuo greičiau apsukti modelį ir važiuoti teisinga kryptimi. Tėtis vis sako, kad augins čempioną. Labai džiaugiuosi, kad ir Emilis labai nori važiuoti. Kai šiandien po kokių 20 Emiliuko apvažiuotų ratų pasakiau, kad dar vienas ratas ir važiuosim namo, Emiliukas tik patempė lūpą ir pasakė "DAR NE". Su automodeliais ir varžybų emocijomis Emilis susipažino dar būdamas pilvelyje - kai laukiausi ir nuo pat pirmųjų jo gyvenimo dienų dalyvavome beveik visose varžybose.

Kodėl Pupa neturi uodegos?

Emilio galvytėje daugybė klausimų. Vienas, kuris būna paklaustas kas vakarą yra "Ar eisiu rytoj į darželį?" Nes labai jau nesinori į tą darželį eiti...

Šiandien prieš miegelį skaitėme pasaką. Kas vakarą skaitome, kitaip ir nebeįsivaizduoju vakarų. Vartėme knygelę, kurios viename puslapyje buvo triuškiukai sode, kaime ar darže, o šalia puslapyje išvardintos daržoves, vaisiai. Emilis mėgsta viename puslapyje nupieštus daiktus ieškoti paveikslėlyje su triušiais. Taigi, vienoje pusėje buvo ant saulėgrąžos nutūpusi bitė. Emilis ieškojo atitikmens kitame puslapyje ir niekaip nerado. Tuomet paprašė manęs padėti. Sakau, gi va, bitės, nupieštos. O jis rodo į saulėgrąžą ir sako, o kur šitas blynas.

Kai perskaitėm knygutę, Emilis niekaip negalėjo užmigti, vartėsi, vartėsi ir sako, o kodėl Pupa neturi uodegos? Tuomet surinko visus pliušinius žaisliukus, sužiūrėjo, kurie su uodegomis ir nusprendė, kad Pupa panašiausia į bezdžionę ir turėtų turėti uodegą. Po to pasakė, kad reikia miegoti, man davė stirnytę, o pats apsikabino bezdžionę su Pupa ir užmigo. Turbūt išsiaiškino viską, kas rūpėjo:)