Naktiniai pasivaikščiojimai
Emilis labai solidarus. Jei kas nors iš šeimos narių serga virusinėmis ligomis, jis taip pat prisijungia. Pernai pavasarį Emilis sirgo tris kartus kas savaitę, su kiekvienu iš mūsų. Šį rudenį istorija kartojasi. Jau persirgo pats, tuomet brolis, o dabar vėl Emiliukas.
Šiąnakt Emiliukas atbėgo pas mus į lovą. Pajutau, kad vaikučiui kyla temperatūra. Sudaviau vaistukų, bet kol krito temperatūra, Emilis vis kalbino mane: "Noriu gerti. Dabar noriu į tualetą. Dar truputį noriu gerti" ir t.t. Kai galiausiai pajutau, kad temperatūra nukritusi, pasiūliau Emiliukui miegoti. Jis pagulėjo ir sako "einu pas brolį į lovą" ir išbėgo. Po kelių minučių jis jau stovėjo prie mano lovos ir klausė "kur yra atatelė". Na užsimiegojus sunku buvo suprasti, ko nori vaikutis. Sakau pagalvėlės, o jis "ne", sakau nesuprantu, o jis rodo į antklodę ir sako "atatelė". Supratau:) Nuėjome i kitą kambarį, paėmėme antklodėlę, Emilis atsigulė į brolio lovą prie krašto ir sako "Aš čia pagulėsiu ir pasaugosiu brolį". Pasakiau, kad nereikia brolio saugoti, reikia miegoti. Tuomet Emilis paklausė, ar durys tikrai užrakintos, nuraminau jį ir nuėjau į savo lovą miegoti. Bet po kelių minučių vėl išgirdau mažų kojyčių šlepsenimą ir po akimirkos Emilis jau prie mano lovos: "Įjunk man šviesą". Sakau, mažuti, dabar naktis, jei tau neramu, lipk į mano lovą ir miegok. "Gerai, o tu Pupa turi?", paklausė. Atsakiau, kad turiu. Emilis pasiėmė meškutę, atsigulė lovoje tarp tėvelių ir saldžiai išmiegojo iki ryto.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą