Kai paklausiau Evaldo, kaip pažymėti dienoraštyje "postus" su savo mintimis, jis atsakė: "Pavadink tai sapalionėmis". Taigi šįkart sapaliosiu apie mūsų rajoną, Šventosios žemės pavadinimu.
Šiandien vėl per lietų žingsniavau mūsų rajonu, migdžiau Dovytį ir kaip kas dieną žavėjausi vieta, kur gyvenu:) Šiandien stebėjau detales. Taigi statistika: sutikti žmonės - 8 vnt., pamatytos numestos šiukšlės - 6 vnt., pravažiavusios mašinos - 4 vnt. Mūsų rajone (kaip turbūt ir bet kuriame kitame didmiesčio miegamąjame rajone) dieną gyvybę "laiko" mamos su vežimėliais ir benamiai. Pastarieji man visada atrodo draugiški. Tačiau šiek tiek jiems pakenkiau. Vasarą prie mūsų namo specialioje šiukšlių konteinerių patalpoje buvo paliktas didelis lovos čiužinys, kitame "namelyje - minkšti foteliukai. Štai ten vasarą ir vykdavo pas mus baliai - su dainomis ir tostais. Lyg ir nieko blogo, bet kai anksti ryte nešdavome išmesti šiukšles, reikėdavo vos ne perlipti miegančius baliauninkus. O grįžus vėliau namo, pasitikdavo susiraukę nuo mašinų šviesų veidai. Taigi parašiau prašymą namą prižiūrinčiai įmonei, kad šiukšles išvežtų. Baliai baigėsi... Tiesa mūsų kaimynui teko ir apsikolioti su benamiais, ir negražiais gestais pasikeisti. Bet su manimi jokių incidentų nebuvo, matyt aš netikslinė jų grupė. Man jie pasisiūlo išmesti šiukšles į konteinerį (suprantu, kad ne padėti nori, o paprasčiau maišą iškarto iškraustyti, bet aš idealistė, įsivaizduoju, kad jie labai draugiški:)
Žolėje paliktų šiukšlių porą savininkų aš išteisinau. Tuščio vaistų lapelio turėtojui matyt labai skaudėjo ir jis jau nebegalvojo apie tai, kur atsidurs nebereikalinga šiukšlė. O "Belvita" pusrytainis gerai pakrovė jo savininką energija, kurios pliūpsnis nunešė žmogelį pamiršusį pakuotę žolėje. Kitų šiukšlių - saldainių popierėlių savininkų tėvams mintyse išrašiau po baudą ir tikrai nuoširdžiai besidžiaugdama, kad rajone tiek mažai išmėtytų atliekų, lėtai žingsniavau ramybės gatvėmis - taip man atrodo mūsų rajonas tarp 12:00 ir 14:00 :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą