antradienis, sausio 17, 2012

Kalėdos 2011


Kalėdinis šurmulys taip įsuka į blizgių švenčių, dovanų pirkimo, susitikimo su draugais ir artimaisiais šurmulį, kad pirma sausio savaitė atrodo tokia tuščia ir prabėga kaip viena diena. Šias Kalėdas buvo ir pirmasis Doviuko koncertas su Yamaha muzikos mokyklėle. Mažius buvo šaltukas. Pasirodyme pagrindinis vaidmuo atiteko mamytėms, o vaikučiai tik linksmai mosikavo kojytėm ant mamų rankų ir graužė kumščius. Mano Dovis atrodė, kaip lėlytė tokiomis medžiaginėmis tabaluojančiomis kojytėmis:) 
Emilis darželyje padeklamavo vieną ilgiausių eilaraščių, Matas Kalėdų senelį su klase sutiko lietuviškame indėnų kaimelyje, pasivėžinime su haskiais. Aplankėme bočių Mažeikiuose, kaimo močiutę ir sesę (taip mūsų berniukai vadina mano sesutę). Antrą Kalėdų dieną prisikirtome skaniausių Vilniaus senelio gamintų salotų. Puikiausios šventės, kurios atrodo vis didesnės ir smagesnės šeimoje daugėjant vaikams:) 

Šiemet Kalėdų senelis buvo itin dosnus. Įdomiausios knygos iš mano darbelio Kalėdų senio (netikėčiausios dovanos), pas močiutę kaime Kalėdų rytą rastas džiugiai ir šiltai nuteikęs maišas dovanų, po to sesės mielos dovanos. O grįžus namo po egle vaikai rado dovanas, kurias buvo surašę laiške Kalėdų seneliui. Didžiausia dėžė laukė Dovyčio, tad visi nekantriai ją išpakavę radome... virtuvėlę:) Tą vakarą sunkiai nuvedžiau Dovi miegoti, nes stovėjo prie virtuvėlės ir gamino, gamino... Dabar vis verda mums "arbatą", kurią visi iš eilės "geriame" ir sakome, kaip skanu, arba pagamina kokį skanėstą ir jį visi turime ragauti tiesiai iš puodo:) Visi labai džiaugėmės dovanomis ir gautu dėmesiu iš savo šeimos narių. Puikiausios šventės, juk sakiau:)


šeštadienis, sausio 07, 2012

Šokantis gyvenimas

Kai susėdę prie Naujametinių sutiktuvių pusryčių stalo su draugais dalinomės labiausiai įsimintinais įvykiais 2011 metais, aš pasakiau, kad labiausiai įsiminė iš naujo atgimęs laimėtojo jausmas. O jausmas šis toks stiprus, kai mūsų Matas laimi šokių varžybas. Kaip kirba viduje skelbiant trečią vietą, antrą, kai suvoki, kad tavo vaikas šių vietų neužėmė, vadinasi jis PIRMAS! Tiesa, pamiršau paminėti, kad šį jausmą vėl iš naujo jaučiu valdydama radijo bangomis automodeliukus. Grįžau į šį sportą su dideliu džiaugsmu ir laimėtojo jausmu, na ne pirmos vietos, bet jau aplenkiu varžovus. Vis daugiau ir daugiau varžovų:)
Šiais metais prie Mato šokių grupės prisijungė ir Emiliukas. Kaip jis kas dieną tobulėja! Lapkritį dalyvavo savo pirmose šokių varžybose. Mums labai patiko, kaip jis stengėsi. Ir tik patirties stoka (aš taip manau:) pakišo koją pasiekti gerų rezultatų. Matas puikiai pasirodė - grįžo su trimis pirmos vietos ir vienu antros vietos medaliu!!! Bet labiausiai džiaugiuosi, kad jie turi mėgstamą užsiėmimą. Ir, kad mums labai patinka jų veikla, mėgstame stebėtojais dalyvauti varžybose. Ir ta valanda, kurią su Doviuku vaikštinėjame tamsiais koridoriais, laukdami šokių treniruotės pabaigos, atsiperka matant nuolat (valgant, skaitant, kalbant) šokantį Matą, arba noriai su džiaugsmu į kiekvieną treniruotę važiuojantį Emiliuką.