Seni geri dalykai naujai

Tie aštuoni mėnesiai su "nauju" vaiku taip greitai "prasisuko". Nuo mažyčio lialiaus be šypsenos ir juoko iki sąmoningo mažylio, kuris dar nemoka pasakyti ką galvoja, bet parodyti jau gali. Gali ne tik skirtingai verkti, kai skirtingi blogi dalykai nutinka. Gali nuropoti ir parodyti, ką reikėtų jam duoti, netgi gali priropoti, pasiprašyti ant rankų ir saldžiai pabučiavus (t.y. plačiai išsižiojus į mano lūpas) nuropoti tolyn. Pasikeitė daugelis dalykų per tuos aštuonis mėnesius.

Maudynės vonioje įgavo naują formą. Dabar Emilis maudosi su broliu. Sėdi vonioje kartu ir taškosi. Labai mėgsta dušą ir visai nepyksta, kai vanduo bėga nuo viršugalvio veidu žemyn.

Akrobatika pagal Emilį

Mūsų Matas labai judrus vaikas. Jis vis susižavi kokiomis nors sporto šakomis. Visai neseniai Matas sakydavo užaugęs būsiąs akrobatu:)

Emilis išrado naują akrobatikos rūšį - čiulptukinę. Jis moka be rankų čiulptuką iš neteisingos padėties burnoje apsukti 180 laipsnių. Taip pat moka įvairiais būdais sukišti čiulptuką į burną: viršutinę jo dalį, apatinę arba visą čiulptuką, kai išorėje lieka tik čiulptuko žiedelis. Tada Emilis atrodo kaip bulius. Čiulptukas yra puikus žaislas, visai nebūtina jį naudoti pagal paskirtį:)

Galima-negalima

Labiausiai norisi daryti tai, kas draudžiama. Pasipriešinimas taisyklėms, tradicijoms ir pamokymams sužiba visomis spalvomis paauglystėje. Bet jau mažas aštuonių mėnesių pyplys taip pat turi savo aiškią nuomonę ką ir kaip reikėtų daryti:)

Emilis žino žodį "negalima". Žino jį puikiai, kai ropoja link stiprintuvo, video grotuvo ir kitų įrenginių po televizoriumi. Išgirdęs iš mano lūpų žodį "negalima", jis prisėda, atsisuka ir nusišypso. Tada vėl keliasi į žygį. Aš atkakliai pakartoju tą reikalingą žodį, o jis atkakliai kartoja savo ritualą. Taip pamažu priartėja prie tikslo. Kartais nieko nedaro ir apsisukęs atropoja pas mane, kartais tiesia rankas išbandyti galybę mygtukų.

Emilis žino žodį "negalima", bet nesu tikra ar jo kalba šis žodis nereiškia kažką gerokai smagesnio:)

Didžių įvykių savaitgalis

Šį savaitgalį nutiko trys geri dalykai: lapkričio 4-ą Emiliui išdygo pirmas dantukas, tą pačią dieną gimė Emiliuko pusiau sesytė (mano sesers dukra) Lauryna (nuotr. kairėje), o lapkričio 5-tą gimė draugų dukra Emilija (nuotr. dešinėje).

Pagaliau sulaukėm pirmo dantuko. Kai gydytoja pažiūrėjo į burnytę, pasakė, kad dar visa eilė dantukų ruošiasi prasikalti. Ir tai jaučiasi... Emiliukas vis neranda sau vietos, susidomi kuo nors ir vėl blogai. Gelbsti tik dar vienas smagus dalykas, nutikęs šį savaitgalį: Emiliukas pradėjo laisvai ropinėti. Na man atsirado naujos veiklos - vaikščioti paskui ir žiūrėti, kad kur neužsigautų. Be to tenka pertvarkyti namus ir visas interjero detales, gulėjusias ant grindų, dabar keliu aukštyn. Kaip pasakė mažosios Emilijos mama - turime namie mažąjį dizainerį, kuris dabar reguliuoja kur ir kas turi stovėti:)

Draugai

Draugai yra gerai... Galima juos prisitraukus stipriai pabučiuoti, pasidalinti su jais rūbais ar žaislais, nueiti kartu į muzikos pamokas ar baseiną.

Šiuo metu Emilio du beveik bendraamžiai draugai - Kristupas (kairėje) ir Sofija (dešinėje). Jau dabar pamatę vienas kitą šypsosi (kartais verkia:), bet kaip bus smagu kai galės vienoje smėlio dežėje pilis statyti. O ir mamoms ramiau kai yra su kuo apie "pampersus", tyreles ar auklėjimą padiskutuoti. Be šių draugų yra dar keletas mamų pilveliuose, kurių labai laukiam. Užderėjo šiemet:)

"Aksesoriai"

Moterys mėgsta puoštis, ypač moterys:) Turime tiek niekučių, kad vos telpa į tam skirtą lentynėlę. Bet aš turiu dar vieną ypatingą papuošalą, jo nelaikau lentynėlėje, jis pats brangiausias.

Kai nešuosi Emiliuką, jaučiuosi labai pasipuošusi. Jis sėdi man ant klubo, o aš vietoj rankinės turiu gražų "žaislinį" vaiką. Senelis iki šiol visiems pasakoja, kaip kelionės Lenkijoje metu prie jo, laikančio Emiliuką, ėjo žmonės ir kalbino mažylį lenkiškai

.

Broliai

Kas gali būti geriau už septintą valandą vakaro?

Daugiausiai Emilis krykštauja ir džiūgauja kai vakare grįžta tėtis su broliu. Reikia ir vienam pasišypsoti, ir su kitu pašūkauti. Nuo septintos valandos vakaro namai pilni džiaugsmingų garsų. Koks geras dalykas tas brolis, palinksmina ir pažaidžia kartu.

Šypsenos

Po Emilio gimimo tapau linksmesniu žmogumi, na šypsausi tai tikrai nepalyginamai daugiau nei anksčiau.

Emilis šypsosi visiems: kai nubunda šypsosi mano veidui, kai grįžta iš darbo tėtis, o Matas iš darželio, šypsosi net su pasikrykštavimu, šypsosi kai pakuteni ar paglostai. Negali nesišypsoti kai tau per dieną milijoną kartų nusišypso bedantė maža burnytė.

Pelėdžiukas

Du pelėdžiukai ūkia: Ū,
Mums naktį drevėje baugu...

Šiandien Emiliui "ūkimo" diena. Atrado vaikinas kaip smagu sudėti ratuku lūpas ir tarti ūūūūū. Visą dieną nešiojausi mažą pelėdžiuką.

Emilis ir jūra.

Man labai patinka vanduo, šiltas ir ramus. Dažnai sapnuoju kaip neriu į vandenį, taip lengva ir gera, taip atpalaiduojančiai ramu. Įneriu ir vėl plaukiu paviršiumi, darau tai visą sapną ir nepavargstu (nors jei atvirai, realybėje galėčiau nuplaukti tik kelis metrus). Turbūt tas jausmas grįžta iš prisiminimų, iš gero gyvenimo mamos pilve.

Mūsų lialiai manau taip pat prisimena ramų ir šiltą teliuškavimą mamos pilvelyje. Turbūt dėl to jie paprastai mėgsta plaukioti. O čia jau rimta užduotis tėvams. Vieni skaito daug literatūros apie vaiko vystymąsi ir lavinimą, kiti lanko specialius kursus, treti skaito "supermamas" ar renkasi į "mamyčių susibūrimus". Mes su tėčiu esame tie antrieji, papildyti patirtimi, įgyta auginant pirmagimį Matą.

Emilio jūra - pilnai vandens pripilta vonia ir baseinas kartą per savaitę. Čia Emilis daro įvairius pratimus: plaukia ant pilvo ir nugaros, atsispiria kojomis į sienelę, linguoja į šonus, bando eiti ir pan. Man atrodo tai svarbu mano vaikeliui, todėl visai nejaučiu nugaros skausmo tampydama jį pirmyn ir atgal po netikėtai smarkiai išdidėjusį "mamos pilvelį".

Kirpčiukai

Pas mamą radau savo mažos nuotraukas. Kelių mėnesių pyplė buvau su tamsia garbanotų plaukų kupeta ant galvos. Visai kaip Emilis.

Emilis šiandien jau antrą kartą nuo gimimo apsilankė mamos "kirpykloje". Kai Emiliui buvo pora mėnesių jo nagų žirklutėmis nukirpau kirpčiukų galiukus, kurie jau lindo į akytes. Šiandienos kirpimas buvo daug sudėtingesnis. Pirma, Emilis nebe taip ramiai laiko galvytę, kad būtų galima ekspermentuoti neprofesionalo rankomis. Antra, kirpčiukų dabar yra gerokai daugiau. Rezultato vis dėlto pavyko pasiekti:)

Jis gimė taip ramiai...

Niekada negalvojau, kad vaiko gimimas gali sukelti tokius jausmus. Aš net nežinojau, kad tokie jausmai ir būsena gali būti. Aš buvau tokia laiminga ir džiaugsmas netilpo manyje pabėgdamas juokingų ir besikartojančių žodžių kratiniu. Aš... Bet svarbiausias tą dieną buvo jis.

Emilis gimė labai ramiai. Jo širdelė plakė ramiai iki pat išvystant šį pasaulį (na tiksliau gelsvas gimdyklos sienas ir akušerę, įsitikinusią, kad gims mergaitė:) Plakė ramiai ir prigulus ant mamos pilvo, ir tėveliui glostant. Kokia miela ta jo širdelė.