Blogas sapnelis
Ech kaip baisu būdavo vaikystėje susapnuoti blogą sapną. Aš taip kartais bijodavau jį susapnuoti, kad gulėdavau lovoje ir laukdavau, kol užmigs sesuo. O tada bėgdavau pas mamą ir sakydavau, kad susapnavau kažką blogo. Aišku, dažniausiai belaukdama kada užmigs sesuo, užmigdavau pati:)
Širyt dar labai anksti, kai lauke tylu, o namai miegojo tamsoje, išgirdau kažkokį krebždenimą ir vaikiškus balselius. Tamsoje įkišau nosį į vaikų kambarį, visur tylu. Sakau, "vaikai, ar kas nutiko?". Emilio balsas iš tamsos:
- Susiapnavau blodą sapną...
- Tai lipk į brolio lovą, - sakau aš.
Tyla.
- Ar girdi Emiliuk?
- As jau blolio liovoj.
Sapnai ir vėl gražūs, kitaip ir būti negali, kai šalia sapnus saugo vyresnis brolis.
1 komentaras:
Labai grazus irasas:)
Rašyti komentarą