Matui knygučių skaitymas buvo labai svarbus dalykas ir jei vaikas neklausydavo dieną, tai didžiausia bausmė buvo pasakos neskaitymas vakare. Kai išmoko skaityti pats, vakarais sunku nuvaryti miegoti. Atradęs šį džiaugsmą ilgą laiką gyveno knygose. Matui visada buvo labai svarbus ne tik procesas, bet ir turinys.
Emiliui knygučių skaitymas - malonus laiko praleidimas. Smagiausios tos knygutės ar žurnaliukai, kuriuose galima atlikti užduotėles. Istorijos ne taip svarbu, bet kartais prašo ir paskaityti.
Vieną vakarą pasakėlę apie kumeliuką Jorį, kuris bandė padėti kaime gyvenantiems gyvūnėliams, skaitė tėtis. Emilis sedėjo ir "klausė". Jis buvo ramus, tačiau matėsi, kad vaiko mintys klaidžioja kažkur kitur. Tuomet tėtis skaito: "Ir kumeliukas Joris sutiko Mikę Pūkuotuką su paršeliu. Jie ėjo pažaisti...". Kai matėsi, kad Emilis "grįžta" į procesą, tėtis toliau skaitė knygelę. Mudu su Matu leipome juokais, o Emilis taip ir nesuprato, ko čia mes juokiamės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą