Kai rinkome vardą Doviukui, nebuvo taip lengva. Atrodė patys gražiausi vardai jau išrinkti mūsų vyresniems berniukams.
Mato vardą išrinkome beveik pradžioje neštumo. Juo ir vadinau pilvelį, nes stipri nuojauta kuždėjo, kad ten gyvena berniukas.
Matas - hebrajų (sen. žydų): „Dievo dovana“.
Emiliui vardą išrinkome septintą neštumo mėnesį. Iki tol vadinę pilvuką myliuku pagalvojome, kad Emilis artimiausias vardas. Tiesa ir dabar Emilį dažnai pavadinu Mylia arba Myliuku. Kai laukiausi Emiliuko, sąmoningai su tėveliu neklausėme, kas gims, tačiau man buvo labai neramu, kad turime išrinkę mergaitei vardą, o berniukui - ne. Taigi kai nusprendėme, kad bus Emilis, man pasidarė ramu ir tada supratau, kad gims berniukas.
Emilis - trumpinys iš Emilijus lotynų: „veržlus, nepralenkiamas“.
O Doviuko vardą sugalvojo tėtis. Vardas iš karto patiko, tačiau vis svarstėme ir kitus variantus. O paskutinius neštumo mėnesius vaikučiai pilvą pradėjo vadinti Doviu ir kai gimė leliukas, jam tiko šis vardelis.
Dovis - trumpinys iš Dovydas hebrajų (senovės žydų) : „mylimas“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą